Lietuvos muzikų sąjunga, Asociacija
 |
Gedimino pr. 32-2, Vilnius, Vilniaus m. sav., LT-01104, Lietuva
| El. paštas | tl.agnujasukizum@ofni |
| Įm.kodas | 190749274 |
| PVM kodas | LT907492716 |
| Vadovas | A. Nekrošienė |
| Darbo laikas | I-V: 10.00-17.00; be pietų pertraukos; VI-VII nedirbame |
Aprašymas
LIETUVOS MUZIKŲ SĄJUNGA
Atlikėjų, muzikinių kolektyvų vadovų, taip pat kompozitorių, muzikos kritikų ir mokslininkų visuomeninė kūrybinė organizacija. Sąjunga tęsia 1936 m. įkurtos ir iki 1940 m. gyvavusios Lietuvių muzikų draugijos aktyvios veiklos tradicijas.
1936 m. Kaune iškilūs to meto muzikai – N. Martinonis, J. Karosas, K. Kaveckas, A. Budriūnas, K. Griauzdė, kiti, subūrė įvairių žanrų muzikus į Lietuvių muzikų draugiją, ir tai buvo reikšmingas posūkis muzikinės kultūros plėtros baruose. Patvirtintuose Draugijos įstatuose buvo nurodoma, kad jos „tikslas – lavinti savo narius muzikos srityje, kelti chorų kultūrą bei muzikos meną“. Įgyvendindama Įstatų nuostatas, Draugija pradėjo sistemingai, aktyviai rūpintis muzikinės kultūros reikalais. vadovavo Lietuvos chorų sąjūdžiui, rūpinosi respublikinių ir rajoninių dainų švenčių, chorų konkursų organizavimu, rūpinosi naująja lietuviška chorine muzika, muzikiniu švietimu, vargonininkų ir muzikos mokytojų kvalifikacija, rengė populiarius simfoninius, kamerinius koncertus, sistemingai leido mėnesinį meno ir mokslo žurnalą „Muzikos barai“.
Šiandienos kūrybinė organizacija – Lietuvos muzikų sąjunga, tęsdama 1936 m. įkurtos Lietuvių muzikų draugijos aktyvios veiklos tradicijas, taip pat siekia aktyviai dalyvauti krašto muzikiniame gyvenime - nuosekliai įvairiomis formomis plėtoja veiklą visoje Lietuvoje, remia muzikų kūrybinę iniciatyvą, telkia juos meninei ir švietėjiškai veiklai, jų veiklą propaguoja Lietuvoje ir užsienyje, meninės veiklos rezultatus fiksuoja istorijai. Tuo tikslu: leidžia mėnesinį meno ir mokslo žurnalą “Muzikos barai”; rengia kasmetinės Lietuvos muzikų didžiąsias šventes “Didysis muzikų paradas“ (Didysis atlikėjų parodymas); sistemingai rengia reguliarius koncertus jaunimui Lietuvos vidurinėse ir muzikos mokyklose, pristato naujausius atlikėjų kūrybinius darbus, sistemingai rengia sekmadienio muzikinės popietes - įvairių žanrų atlikėjų koncertus susitikimus su visuomene, rengia nusipelniusių muzikų pagerbimo ir atminimo vakarus; leidžia natas, knygas, Lietuvos atlikėjų kompaktines plokšteles; kas penkeri metai kartu su Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga rengia B.Grincevičiūtės kamerinio dainavimo konkursus.
Prie Lietuvos muzikų sąjungos įsteigti pedagogų ir jaunųjų muzikų susivienijimai.
1998, 1999 ir 2004 metais LMS suvažiavimų nutarimu už didelius nuopelnus Lietuvos muzikinei kultūrai Lietuvos muzikų sąjungos GARBĖS NARIO vardai suteikti dirigentui prof. Sauliui SONDECKIUI, trimitininkui prof. Timofejui DOKŠICERIUI, violončelininkui prof. Davidui GERINGUI, operos solistui Sergejui LARINUI, Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondo steigėjui, fondo prezidentui p. Sauliui KAROSUI.
2001 m Lietuvos muzikų sąjunga kartu su firma „Baltic optical disc“ įsteigė „Auksinio disko“ prizą (skulptūrinė kompozicija ir specialiai išleista, laureatų kūrybą pristatanti kompaktinė plokštelė), kuriuo kasmet lapkričio mėnesį Nacionalinėje filharmonijoje „Didžiojo muzikų parado“ metu už ryškią pastarųjų metų meninę veiklą apdovanojami ir „Auksino disko“ laureatais skelbiami keturių nominacijų atlikėjai.
„Auksinio disko“ prizu apdovanoti ir „AUKSINIO DISKO“ laureatais paskelbti:
2001 m.
dainininkas Virgilijus NOREIKA (tenoras),
fortepijonų duetas Rūta ir Zbignevas IBELHAUPTAI,
kamerinis choras “BREVIS” (meno vadovas G. Venislovas),
Dainiaus PULAUSKO “Jazz sextet”
2002 m.
dainininkė Regina MACIŪTĖ (sopranas), saksofonininkas Petras VYŠNIAUSKAS, LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS (meno vadovas S. Sondeckis),
Vilniaus savivaldybės choras “JAUNA MUZIKA” (meno vadovas V. Augustinas)
2003 m.
dainininkas Vytautas JUOZAPAITIS (baritonas), pianistas Petras GENIUŠAS,
Valstybinis VILNIAUS KVARTETAS, džiazo pianistas Egidijus BUOŽIS.
2004 m.
dainininkas Algirdas JANUTAS, (tenoras), smuikininkas Vilhelmas ČEPINSKIS, birbynininkas Antanas SMOLSKUS (po mirties), M.K. ČIURLIONIO KVARTETAS,
džiazo kontrabosininkas Eugenijus KANEVIČIUS
2005 m.
dainininkė Asta KRIKŠČIŪNAITĖ (sopranas), violončelininkas Rimantas ARMONAS, fortepijoninis trio „KASKADOS“, džiazo pianistas Artūras ANUSAUSKAS
2006 m.
dainininkė Irena ZELENKAUSKAITĖ (sopranas), klarnetininkas Algirdas BUDRYS,
KLAIPĖDOS BRASS KVINTETAS,
džiazo pianistas, dirigentas Romualdas GRABŠTAS (po mirties)
2007 m.
Dainininkė Judita LEITAITĖ (mecosopranas),
fortepijoninis trio “Musica camerata Baltica”, liaudies instr ansamblis „Vaivora“,
džiazo pianistas Saulius ŠIAUČIULIS
2008 m.
pianistė Mūza RUBACKYTĖ, dainininkė Sabina MARTINAITYTĖ (sopranas),
Dainininkas Vladimiras PRUDNIKOVAS (bosas),
saksofonininkas Liudas MOCKŪNAS, SOSTINĖS VARIO KVINTETAS
2009 m.
smuikininkas Dainius PUODŽIUKAS, dainininkas Edmundas SEILIUS (tenoras),
fortepijoninis trio “FORTVIO”, vokalinis džiazo ansamblis “JAZZ ISLAND”
2010 m.
violončelininkas Davidas GERINGAS, dainininkė Violeta URMANA (sopranas),
Valstybinis Kauno choras (vadovas Petras Bingelis),
džiazo pianistas, kompozitorius Viačeslavas GANELINAS
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. rugsėjo mėn. 28 d. priimtą LIETUVOS RESPUBLIKOS MENO KŪRĖJO IR MENO KŪRĖJŲ ORGANIZACIJŲ STATUSO ĮSTATYMĄ LR Kultūros ministro 2005 m. lapkričio mėn. 11 d. įsakymu Lietuvos muzikų sąjungai patvirtintas MENO KŪRĖJŲ ORGANIZACIJOS statusas, 239 LMS nariams suteiktas MENO KŪRĖJO statusas.
Atlikėjų, muzikinių kolektyvų vadovų, taip pat kompozitorių, muzikos kritikų ir mokslininkų visuomeninė kūrybinė organizacija. Sąjunga tęsia 1936 m. įkurtos ir iki 1940 m. gyvavusios Lietuvių muzikų draugijos aktyvios veiklos tradicijas.
1936 m. Kaune iškilūs to meto muzikai – N. Martinonis, J. Karosas, K. Kaveckas, A. Budriūnas, K. Griauzdė, kiti, subūrė įvairių žanrų muzikus į Lietuvių muzikų draugiją, ir tai buvo reikšmingas posūkis muzikinės kultūros plėtros baruose. Patvirtintuose Draugijos įstatuose buvo nurodoma, kad jos „tikslas – lavinti savo narius muzikos srityje, kelti chorų kultūrą bei muzikos meną“. Įgyvendindama Įstatų nuostatas, Draugija pradėjo sistemingai, aktyviai rūpintis muzikinės kultūros reikalais. vadovavo Lietuvos chorų sąjūdžiui, rūpinosi respublikinių ir rajoninių dainų švenčių, chorų konkursų organizavimu, rūpinosi naująja lietuviška chorine muzika, muzikiniu švietimu, vargonininkų ir muzikos mokytojų kvalifikacija, rengė populiarius simfoninius, kamerinius koncertus, sistemingai leido mėnesinį meno ir mokslo žurnalą „Muzikos barai“.
Šiandienos kūrybinė organizacija – Lietuvos muzikų sąjunga, tęsdama 1936 m. įkurtos Lietuvių muzikų draugijos aktyvios veiklos tradicijas, taip pat siekia aktyviai dalyvauti krašto muzikiniame gyvenime - nuosekliai įvairiomis formomis plėtoja veiklą visoje Lietuvoje, remia muzikų kūrybinę iniciatyvą, telkia juos meninei ir švietėjiškai veiklai, jų veiklą propaguoja Lietuvoje ir užsienyje, meninės veiklos rezultatus fiksuoja istorijai. Tuo tikslu: leidžia mėnesinį meno ir mokslo žurnalą “Muzikos barai”; rengia kasmetinės Lietuvos muzikų didžiąsias šventes “Didysis muzikų paradas“ (Didysis atlikėjų parodymas); sistemingai rengia reguliarius koncertus jaunimui Lietuvos vidurinėse ir muzikos mokyklose, pristato naujausius atlikėjų kūrybinius darbus, sistemingai rengia sekmadienio muzikinės popietes - įvairių žanrų atlikėjų koncertus susitikimus su visuomene, rengia nusipelniusių muzikų pagerbimo ir atminimo vakarus; leidžia natas, knygas, Lietuvos atlikėjų kompaktines plokšteles; kas penkeri metai kartu su Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga rengia B.Grincevičiūtės kamerinio dainavimo konkursus.
Prie Lietuvos muzikų sąjungos įsteigti pedagogų ir jaunųjų muzikų susivienijimai.
1998, 1999 ir 2004 metais LMS suvažiavimų nutarimu už didelius nuopelnus Lietuvos muzikinei kultūrai Lietuvos muzikų sąjungos GARBĖS NARIO vardai suteikti dirigentui prof. Sauliui SONDECKIUI, trimitininkui prof. Timofejui DOKŠICERIUI, violončelininkui prof. Davidui GERINGUI, operos solistui Sergejui LARINUI, Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondo steigėjui, fondo prezidentui p. Sauliui KAROSUI.
2001 m Lietuvos muzikų sąjunga kartu su firma „Baltic optical disc“ įsteigė „Auksinio disko“ prizą (skulptūrinė kompozicija ir specialiai išleista, laureatų kūrybą pristatanti kompaktinė plokštelė), kuriuo kasmet lapkričio mėnesį Nacionalinėje filharmonijoje „Didžiojo muzikų parado“ metu už ryškią pastarųjų metų meninę veiklą apdovanojami ir „Auksino disko“ laureatais skelbiami keturių nominacijų atlikėjai.
„Auksinio disko“ prizu apdovanoti ir „AUKSINIO DISKO“ laureatais paskelbti:
2001 m.
dainininkas Virgilijus NOREIKA (tenoras),
fortepijonų duetas Rūta ir Zbignevas IBELHAUPTAI,
kamerinis choras “BREVIS” (meno vadovas G. Venislovas),
Dainiaus PULAUSKO “Jazz sextet”
2002 m.
dainininkė Regina MACIŪTĖ (sopranas), saksofonininkas Petras VYŠNIAUSKAS, LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS (meno vadovas S. Sondeckis),
Vilniaus savivaldybės choras “JAUNA MUZIKA” (meno vadovas V. Augustinas)
2003 m.
dainininkas Vytautas JUOZAPAITIS (baritonas), pianistas Petras GENIUŠAS,
Valstybinis VILNIAUS KVARTETAS, džiazo pianistas Egidijus BUOŽIS.
2004 m.
dainininkas Algirdas JANUTAS, (tenoras), smuikininkas Vilhelmas ČEPINSKIS, birbynininkas Antanas SMOLSKUS (po mirties), M.K. ČIURLIONIO KVARTETAS,
džiazo kontrabosininkas Eugenijus KANEVIČIUS
2005 m.
dainininkė Asta KRIKŠČIŪNAITĖ (sopranas), violončelininkas Rimantas ARMONAS, fortepijoninis trio „KASKADOS“, džiazo pianistas Artūras ANUSAUSKAS
2006 m.
dainininkė Irena ZELENKAUSKAITĖ (sopranas), klarnetininkas Algirdas BUDRYS,
KLAIPĖDOS BRASS KVINTETAS,
džiazo pianistas, dirigentas Romualdas GRABŠTAS (po mirties)
2007 m.
Dainininkė Judita LEITAITĖ (mecosopranas),
fortepijoninis trio “Musica camerata Baltica”, liaudies instr ansamblis „Vaivora“,
džiazo pianistas Saulius ŠIAUČIULIS
2008 m.
pianistė Mūza RUBACKYTĖ, dainininkė Sabina MARTINAITYTĖ (sopranas),
Dainininkas Vladimiras PRUDNIKOVAS (bosas),
saksofonininkas Liudas MOCKŪNAS, SOSTINĖS VARIO KVINTETAS
2009 m.
smuikininkas Dainius PUODŽIUKAS, dainininkas Edmundas SEILIUS (tenoras),
fortepijoninis trio “FORTVIO”, vokalinis džiazo ansamblis “JAZZ ISLAND”
2010 m.
violončelininkas Davidas GERINGAS, dainininkė Violeta URMANA (sopranas),
Valstybinis Kauno choras (vadovas Petras Bingelis),
džiazo pianistas, kompozitorius Viačeslavas GANELINAS
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. rugsėjo mėn. 28 d. priimtą LIETUVOS RESPUBLIKOS MENO KŪRĖJO IR MENO KŪRĖJŲ ORGANIZACIJŲ STATUSO ĮSTATYMĄ LR Kultūros ministro 2005 m. lapkričio mėn. 11 d. įsakymu Lietuvos muzikų sąjungai patvirtintas MENO KŪRĖJŲ ORGANIZACIJOS statusas, 239 LMS nariams suteiktas MENO KŪRĖJO statusas.
Žmonių nuomonė yra svarbi
Parašykite komentarą
Parašykite komentarą
Raktažodžiai: muzikų sąjunga, asociacija
Informacijos redagavimas:
Atradau panašią veiklą
Adresas: Berkinėnai, Telšių r. sav., LT-87368, Lietuva
asociacija, medžiotojų ir žvejų draugija Daugiau
Adresas: Ežero g. 6, Karčemos, Radviliškio r. sav., LT-82183, Lietuva
kaimo bendruomenė, asociacija Daugiau
Adresas: Parko g. 8, Pakiršinys, Radviliškio r. sav., LT-82296, Lietuva
kaimo bendruomenė, asociacija Daugiau
Adresas: Bausko g. 11, Venta, Akmenės r. sav., LT-85320, Lietuva
kaimo bendruomenė, asociacija Daugiau
Adresas: Vytauto Didžiojo g. 4, Kruopiai, Akmenės r. sav., LT-85213, Lietuva
kaimo bendruomenė, asociacija Daugiau
-
-
© 2009 - 2023 UAB Rolado. Visos teisės saugomos.
